Kotrynos Jogailaitės jaunystėje portretas. 

Nuotraukoje kairėje – Gripsholmo pilis Švedijoje, kurioje ji buvo įkalinta.    

Moters sielos paslaptys

Jauniausioji Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo bei Bonos Sforcos dukra Kotryna Jogailaitė į istoriją įėjo kaip Švedijos karalienė, tačiau iki šiol labiausiai jaudina nepaprastas jos asmenybės virsmas iš priklausomos karalaitės – į įtakingą moterį, iš nemylimos – į geidžiamą, iš kalinės – į karalienę, gerbiamą abiejose Baltijos jūros pusėse.

„Nors nuo Kotrynos Jogailaitės gimimo praėjo beveik 500 metų, tačiau ir šiuolaikinis žmogus jos istorijoje atpažins save – užčiuops esminius gyvenimiškojo virsmo momentus, nušviečiančius mūsų sieloje slypintį deimantą, nepajudinamą asmenybės šerdį, leidžiančią išlikti savimi ir įveikti didžiausius sunkumus. Ši trapi moteris iš Lietuvos ir Lenkijos valdovų giminės pademonstravo tokią dvasios stiprybę ir karališką Jogailaičių charakterį, kad susižavėję dailininkai tapė jos paveikslus, amžininkai rašė knygas ir iki šių dienų išlieka paslaptis, kaip ji sugebėjo įveikti šitiek iššūkių, o jų Kotrynos Jogailaitės gyvenimo kelyje buvo apstu,“ – teigia filmo scenarijus autorė Ilona Skujaitė. 

Filmo kūrėjai, pasitelkdami įvairius „pjūvius“, pabandys užčiuopti ir išryškinti svarbiausius Kotrynos Jogailaitės asmenybės bruožus, leidusius jai išlikti ir sužibėti žiauriame XVI a. karų ir politinių kovų pasaulyje, kurį valdė vyrai. „Noriu pabrėžti, kad tai bus ne istorinė rekonstrukcija, pasitelkiant konkrečios epochos kostiumus ir pastatyminius elementus, bet labiau kelionė į moters sielos gelmes, bandant  užčiuopti ir išryškinti nesutraiškomas deimanto  briaunas – Kotrynos Jogailaitės charakterio savybes, galinčias įkvėpti ir šiuolaikinę moterį, – teigia filmo režisierė ir prodiuserė Gitana Platakytė-Grigienė. – Pabandysime atskleisti paslaptį, kur slypi iš pirmo žvilgsnio tarsi nematoma moters galia, išryškėjanti būtent virsmo momentais, kai tenka lanksčiai balansuoti tarp priklausymo nuo supančių žmonių įtakos ir gebėjimo pačiai valdyti savo gyvenimą. Būtent priklausymo–valdymo gija lyg pagrindinė arterija sujungs visus svarbiausius Kotrynos Jogailaitės gyvenimo etapus, jai iš nuo visų priklausomos karalaitės tampant valdove.“

Kuriant dokumentinį filmą įvairių šalių istorikai papasakos apie svarbiausius šios karališkos asmenybės gyvenimo įvykius ir išorines aplinkybes, dariusias jai įtaką, o kitų sričių specialistai pabandys jos gyvenimą susieti su dabartimi ir atsakyti į amžinąjį klausimą – kur slypi moters galia? Planuojama, kad savo įžvalgomis, kas vyksta žmogaus vidiniame pasaulyje esminiais virsmo momentais, kai nustoja egzistuoti dalykų skirstymas į „juoda–balta“, dalinsis psichologas, koučingo ekspertas, dvasininkas, diplomatas, istorinio romano apie Kotryną Jogailaitę autorė ir kiti sepcialistai. 

Filme taip pat bus parodytos ir svarbiausios pilys Lenkijoje, Lietuvoje, Suomijoje ir Švedijoje, kuriose teko gyventi Kotrynai Jogailaitei. Dar vienas išskirtinis filmo akcentas bus šiuolaikiniai vizualiniai sprendimai, atliekant performansus, drąsiai žaidžiant formomis, spalvomis, o svarbiausia – bandant per potyrius perteikti pagrindinių šios istorijos herojų išgyvenimus.

Patyrusi kūrėjų komanda 

Režisierė ir prodiuserė Gitana Platakytė-Grigienė dirba su ES, valstybinių institucijų ir privataus sektoriaus finansuojamais projektais. Ji yra filmų, TV laidų, informacinių ir reklaminių filmukų, reportažų, 3 valandų garso knygos apie Lietuvos turistinius objektus autorė, Všį „Istorinės žinutės“ vadovė. Ji yra baigusi dramos režisūros studijas (bakalauro) ir TV režisūros studijas (magistro), turi tarptautinės rinkodaros ir prekybos magistro laipsnį. Taip pat prodiusavo ir režisavo daugybę vaidybinių ir dokumentinių filmų, sukūrė keletą TV laidų (kultūrinių, socialinių, politinių), reklaminių klipų, įgyvendino edukacinius vaizdo projektus „Lietuva savaip“ ir „Istorinės žinios“. Ji turi 25 metų patirtį įgyvendinant įvairius vaizdo projektus ir kuriant filmus.

Scenarijaus autorė ir tekstų kūrėja Ilona Skujaitė (nuotraukoje – kartu su Turku pilies Suomijoje istoriku Bengtu Selinu) yra baigusi žurnalistikos ir viešųjų ryšių studijas Vilniaus universitete, dirbo redaktore keliose televizijos laidose, rašo straipsnius kariuomenės, istorijos, aviacijos ir verslo temomis, 2023 m. debiutavo kaip rašytoja su istoriniu romanu „Karo nuotaka“ apie Kotryną Jogailaitę. Taip pat ji sukūrė scenarijus ir režisavo dokumentinius filmus apie Lietuvos kariuomenę „Elito link“ ir „Tadas – ledlaužis“, rašė scenarijus režisieriaus Domanto Vildžiūno dokumentiniams filmams „9 laiškai iš Afganistano“, „Lietuvos kariuomenė – lygiavertė NATO partnerė“ ir „Kario keliu.lt“.

Vaizdo operatorius Gintaras Verbickas baigęs televizijos operatoriaus ir radijo inžinerijos studijas 1993 - 2012 m. dirbo operatoriumi LNK, TV3 ir LRT televizijose, šiuo metu yra laisvai samdomas specialistas, filmuojantis dokumentiką ir dirbantis įvairiose TV studijose. Kartu su žurnaliste Gražina Sviderskyte jis yra nufilmavęs dokumentinių filmų ciklą „Slaptieji XX a. archyvai“.

Atgal į titulinį puslapį.